Norint nustatyti teisingą dėlionės vaizdą, būtina įsivaizduoti, kaip galima išdėstyti jos elementus, kaip šie elementai perkeliami ir kaip kiekvienu atveju keičiasi bendras dėlionės vaizdas. Tokie uždaviniai labai svarbūs ugdant erdvinį mąstymą.

Mažiausią perkėlimų, kuriuos reikia atlikti, kad iš vienos dėlionės gautume kitą, skaičių galime pavadinti atstumu tarp tų dėlionių. Šiuo atveju ieškome dėlionių, tarp kurių atstumas yra daugiau nei 1. Skirtingas būsenas (dėliones), kurias galima pasiekti perkeliant pagaliukus, galima pavaizduoti kaip grafą, kurio viršūnės yra dėlionės, o briaunos – pagaliukų perkėlimai.

Raktiniai žodžiai: erdvinis mąstymas, modeliavimas, perkėlimas.

Teisingas atsakymas yra D.

Sunumeruokime dėlionės pagaliukus po Nijolės pertvarkos.

Horizontaliai padėti pagaliukai turi kairiuosius ir dešiniuosius galus. Vertikalieji pagaliukai – apatinius ir viršutinius.

A atvejis gaunamas, kai pirmas pagaliukas perkeliamas vertikaliai žemyn prie dešiniojo penkto pagaliuko galo.

B atvejis gaunamas, kai penktas pagaliukas perkeliamas vertikaliai tarp ketvirto pagaliuko kairiojo galo ir pirmo pagaliuko viršutinio galo.

C atvejis gaunamas, kai pirmas pagaliukas perkeliamas horizontaliai prie antro pagaliuko dešiniojo galo.

D – neįmanomas dėlionės atvejis.

2 paaiškinimas

Kai dėlionėje keičiamas tik vienas pagaliukas, galima pradinę ir gautą perkėlus pagaliukus dėlionę uždėti vieną ant kitos. Tada vietoje 5 pagaliukų turi būti 6.

Pavyzdžiui:

D atvejo dėlionę uždėjus ant Nijolės dėlionės gaunami 7 pagaliukai. Taip negali būti.