Šis uždavinys yra lygiagrečiojo apdorojimo, arba lygiagrečiojo programavimo, pavyzdys. Pagrindinės lygiagrečiojo programavimo problemos yra:

• sinchronizacija – užtikrinimas, kad darbai netrukdytų vienas kitam;
• apsikeitimas informacija tarp lygiagrečių procesų.

Keičiantis informacija naudojamos kritinės sekcijos – apsaugotos kodo atkarpos, į kurias vienu metu gali patekti tik vienas vykdytojas (gija arba procesas). Kiti procesai, irgi turintys atlikti šiuos veiksmus, yra pristabdomi. Baigus darbą kritinėje sekcijoje, vienas iš pristabdytų procesų yra aktyvinamas ir tęsia darbą kritinėje sekcijoje. Šioje vietoje veiksmus gali atlikti tik vienas procesas vienu metu, o kiti procesai laukia ir tokiu būdu lėtina programos veikimą.

Yra sukurta daug kritinių sekcijų apsaugos priemonių. Bene pirmoji – semaforas.

Atvaizduodamas bebrų šokių judesius ant popieriaus, iš tiesų atlieki dviejų bebrų judesių modeliavimą. Modeliavimas yra svarbus daugelyje realaus pasaulio situacijų. Pavyzdžiui, kuriant internetinį vaizdo žaidimą ir norint išbandyti savo kodą, dažnai sunku gauti prieigą prie milijono žaidėjų. Todėl programuotojai dažnai imituoja žaidimą su milijonu netikrų žaidėjų, kad patikrintų, ar žaidimas yra stabilus, ar gali strigti.

Raktiniai žodžiai: lygiagretieji skaičiavimai, semaforas, užraktas, modeliavimas.

Žemiau pateikti paveikslai rodo, kas nutinka, šokant pagal atsakymų variantuose pateiktus minios šūksnius.

A.

B.

C.

D.