Spręsdami šį uždavinį iš pradžių turime pasitelkti dedukcinį metodą (arba dedukcinį samprotavimą), kad iš bendro atvejo išskirtume atskirus, logiškai pagrįstus atvejus. Taikome ir simetrijos principą. Taip pat siekiame optimalaus sprendimo, kad sunaudotume kuo mažiau resursų. Šiuo atveju optimizuojame laiko sąnaudas. Informatikai nuolat sprendžia optimizavimo uždavinius, tam sukurta nemažai standartinių algoritmų.

Reikšminiai žodžiai: dedukcinis samprotavimas, optimizavimas

Sekoje P, Q, S, R, T, R, P ėdami visų rūšių bananai, atliekami šeši šuoliai P–Q, Q–S, S–R, R–T, T–R, R–P. Siekiant sugaišti mažiausiai laiko, reikia atlikti keturis 2 sekundžių ir du 3 sekundžių trukmės šuolius. Bendra visų šuolių trukmė – 14 sekundžių.
R yra keturiuose šuoliuose: S–R, R–T, T–R, R–P. R–T ir T–R trunka tiek pat laiko. Į R arba iš R yra mažiausiai trys skirtingi šuoliai. Todėl R negali būti lapuotis medis, nes trys šuoliai truktų 9 sekundes (3 X 3) ir sugaištas laikas nebūtų trumpiausias. Toks samprotavimas atmeta D atsakymą.
T gali būti lapuotis medis, nes T–R ir R–T šuoliai truktų po 3 sekundes, o kiti šuoliai – po 2 sekundes.
Jei Q yra lapuotis medis, tai šuoliai P–Q ir Q–S trunka po 2 sekundes. Tokiu atveju bendras visų šuolių laikas būtų minimalus, jei ir kiti šuoliai – S–R, R–T, T–R ir R–P – būtų 2 sekundžių trukmės. Tačiau tai yra neįmanoma ir tuo galima įsitikinti pažvelgus į paveikslėlį, kuriame medžiai pažymėti raidėmis S, R ir T. Taigi Q negali būti lapuotis medis, todėl telieka  galimybės P arba S, arba T.