Paprasčiausia apdoroti vienodo ilgio ženklų kodus. Kai svarbu, kad duomenys užimtų kuo mažiau vietos, naudojami skirtingo ilgio kodai: dažnesniems ženklams – trumpesni, retesniems – ilgesni. Šio uždavinio koduose į ženklų dažnį nebuvo atsižvelgta.

Tačiau kodai turi būti tokie, kad juos būtų galima vienareikšmiškai iškoduoti. Imkime pavyzdį, parodantį, kaip gali atsirasti nevienareikšmiškumas.

Ką šiuo atveju reiškia kodas  ? Juo gali būti užkoduota ir BB, ir A.

Vienas iš būdų išvengti nevienareikšmiškumo yra prefiksinis kodavimas. Šiuo būdu koduojant, kodu, panaudotu kuriai nors raidei koduoti, negali prasidėti jokios kitos raidės kodas. Taigi raidei A čia parodytas kodas netinka.

Tekstams koduoti naudojamas Huffmano metodas. Raidžių kodai parenkami pagal jų dažnį konkrečiame tekste. Todėl kartu su koduotu tekstu pateikiami ir raidžių kodai. Žinoma, tekstas pailgėja, tačiau santykinai mažai, ypač jei pats tekstas ilgas.

Reikšminiai žodžiai: Huffmano kodavimas, duomenų glaudinimas, prefiksinis kodas.

Teisingas atsakymas: