Siųsdami žinutes, norime, kad jas skaitytų tik adresatas, o ne bet kas. Žinute gali būti perduodama ir slapta informaciją, pavyzdžiui, slaptažodis. Taigi žinutės užšifruojamos, tai reiškia, paverčiamos į slaptąsias žinutes. Kad informacija būtų sklandžiai perduodama, žinutės gavėjas turi mokėti ją iššifruoti ir taip perskaityti pradinę žinutę. Svarbu pabrėžti, jog iššifravimas nebūtų elementarus ir akivaizdžiai suprantamas.
Metodai žinutėms užšifruoti ir iššifruoti vadinami šifrais. Yra daug skirtingų šifrų. Šiame uždavinyje naudojamas šifras vadinamas perkėlimo šifru, nes jis keičia eilutes į stulpelius ir stulpelius į eilutes, kai žinutė įkeliama į lentelę. Šifrų mokslas vadinamas kriptografija, arba modernioji kriptografija, - ji plačiai tyrinėjama, mokslininkai ieško painių šifrų, remdamiesi sudėtingais matematiniais uždaviniais.

Reikšminiai žodžiai: slapta žinutė, kriptografija, šifras, užšifruoti, iššifruoti, perkėlimo šifras.

Pradinę žinutę galima rasti, surašius slaptąją žinutę į lentelę iš viršaus į apačią ir stulpelis po stulpelio. Mes gauname:

Tada skaitome iš kairės į dešinę ir eilutė po eilutės:

GERAIIKIGREITO!