Galima galvoti apie kompiuterį kaip apie prietaisą, kuris nuskaito įvestį ir parašo išvestį. Kaip kompiuteris „žino“ ką reikia daryti? Atsakymas tas, kad žmonės iš anksto pasako, ką daryti!

Mes rašome programas, kurias kompiuteriai gali atlikti vėl ir vėl. Yra daug skirtingų programavimo kalbų. Vienas programavimo kalbų stilių yra funkcinis programavimas. Šis stilius panašus į patį kompiuterį, nes sukurtas iš daugybės funkcijų, nuskaitančių įvestį ir pateikiančių išvestį.

Tiltai šiame uždavinyje – tai mažos funkcijos, o visa sistema – programa, parašyta naudojant funkcinę programavimo kalbą.

Raktiniai žodžiai: šakojimo algoritmas, programos testavimas.

Teisingas atsakymas: B.

Pažiūrėkime, kas atsitiks kiekvienu atveju:

A) Žuvis, įmesta pirmame krioklyje, bus pakeista tik paskutiniame tilte, todėl Justinas gaus morką.

B) Žuvis, įmesta antrame krioklyje, bus pakeista į rąstą, bet toliau plaukiant bus pakeista į morką, o po kitu tiltu morka pakeista į rąstą. Todėl Justinas gaus rąstą.

C) Morka, įmesta antrame krioklyje, bus pakeista į žuvį, o vėliau žuvis vėl pakeista į morką. Todėl Justinas gaus morką.

D) Morka, įmesta trečiame krioklyje, bus pakeista į žuvį, o vėliau žuvis vėl pakeista į morką, todėl Justinas gaus morką.

Kitas būdas spręsti šią užduotį – tikrinti galimus variantus nuo upės pabaigos, kur laukia Justinas. Žinoma, kad norint gauti rąstą pabaigoje, daiktas, plaukiantis po priešpaskutiniu tiltu, turi būti morka. Norint gauti morką, reikia po pirmo ir antro krioklių upių susijungimo turėti rąstą. Vienintelis būdas turėti rąstą toje vietoje – į antrą krioklį turi būti įmesta žuvis.